Fęrsluflokkur: Dęgurmįl

Climategate og Vešurstofan

Ķ prentśtgįfu Guardian ķ dag 2. febrśar, er forsķšufrétt, žar sem fjallaš er um nżjar įsakanir um aš gallar ķ męligögnum um hitafar į jöršinni hafi veriš faldir.

Um er aš ręša gögn į vegum University of East Anglia Climate Research Unit (CRU), sem hefur veriš ein helsta heimild IPCC nefndar Sameinušu žjóšanna um hlżnun sķšustu įratugi. Mikil hlżnun sķšustu įratugi er aš sjįlfsögšu ein meginstoš fullyršinga IPCC um aš hlżnun į jöršinni undanfariš sé manngerš. Ef ķ ljós kemur aš hśn hafi veriš żkt eins og margir halda fram, er ljóst aš verulega hriktir ķ stošum kenninga IPCC.

CRU hefur veriš mikiš ķ alžjóšlegum fréttum undanfariš vegna svokallašs "Climategate" mįls žar sem tölvupóstum og fleiri gögnum var lekiš į netiš. Tölvupóstarnir žóttu sżna fram į óheišarleg vinnubrögš og vķsindafśsk. Phil Jones, yfirmanni CRU hefur veriš vikiš frį störfum į mešan įrannsókn mįlsins stendur.

Gögnin sem nś eru ķ fréttum varša hitafarsmęlingar frį Kķna sem voru unnin af Wei-Chyung Wang  ķ rķkishįskóla New York Univerisity of Albany og sķšan notuš aš žvķ er viršist gagnrżnislaust ķ CRU. Wang segist nś ekki finna gögnin sem śrvinnslan hans byggšist į.

Vķsindamenn frį Englandi, Bandarķkjunum, Indlandi og vķšar hafa blandast ķ fréttir af fśski ķ śrvinnslu vešurfarsgagna og tilraunum til aš sópa óžęgilegum stašreyndum undir teppiš. Fullyršingar um alžjóšlegt samsęri til aš breiša yfir fśskiš geta ekki talist óešlilegar mišaš viš žęr fréttir sem hafa borist. Hversu vķštękt mį deila um, en žegar er um aš ręša eina af meginstošum IPCC nefndar Sameinušu žjóšanna hlżtur žetta aš teljast alvarlegt.

Frétt Guardian į netinu: http://www.guardian.co.uk/environment/2010/feb/01/leaked-emails-climate-jones-chinese

Ķ ljósi žessarar fréttar og fleiri slķkra vekur furšu aš ķ tengslum viš žessi mįl gefur ķslenska Vešurstofan śt eftirfarandi yfirlżsingu:

"Vešurstofan sér įstęšu til žess aš vķsa į bug įsökunum um umfangsmikiš samsęri vķsindamanna sem hśn telur engan fót fyrir."

Sjį grein hér: http://www.vedur.is/vedur/frodleikur/greinar/nr/1805

Eftirfarandi mį sjį ķ gögnum sem hefur veriš lekiš:

  • Ķtrekaš hefur veriš reynt aš komast hjį žvķ aš verša viš óskum um aš afhenda gögn, žó óskin hafi veriš byggš į bresku upplżsingalögunum.
  • Sendir hafa veriš tölvupóstar milli landa meš tilmęlum um aš eyša póstum sem gętu reynst óžęgilegir ef žeir vęru birtir.
  • Margsinnis hefur žaš gerst aš gögn sem eru forsendur fyrir mikilvęgum rannsóknanišurstöšum finnast ekki. Varla er hęgt aš ķmynda sér alvarlegra brot į višurkenndu verklagi viš vķsindarannsóknir.
  • Forrit fyrir śrvinnslu gagna eru sum hver ķ slķku įstandi aš fyrsta įrs nemi ķ tölvunarfręši yrši felldur ef hann skilaši slķkri vinnu.

Er žaš forsvaranlegt aš ķslenska Vešurstofan taki aš sér aš verja slķk vinnubrögš?


Góšar fréttir

Žetta bendir til aš žjóšir heims séu farnar aš taka mark į sķfellt stękkandi hópi vķsindamanna sem efast um aš mašurinn hafi umtalsverš įhrif į hlżnun jaršar.
mbl.is Samkomulagiš ķ hęttu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Fyrningarleiš og hvaš svo?

Stefna rķkisstjórnarinnar er aš fyrna 5% af kvótanum įrlega žannig aš eftir 20 įr verši hętt aš śthluta kvóta meš nśverandi kerfi. Stjórnarsįttmįlinn er fįoršur um žaš sem į aš taka viš. Rętt er um sanngjarnt kvótakerfi žar sem hętt er aš gefa kvóta en eftir er aš skilgreina śtfęrslu nįnar.

Vel mį ķmynda sér aš andstaša viš fyrningu stafi af einhverju leiti af žvķ aš lķtiš er vitaš um žaš sem tekur viš. Óhįš žvķ hvaša leiš veršur valin, veršur ekki undan žvķ vikist aš velja žarf žį sem eiga aš veiša fiskinn ef fleiri vilja veiša en framboš af kvóta segir til um.

Eina hugsanlega og įsęttanlega nišurstašan er sś aš kvótinn verši bošinn upp. Allt annaš veldur deilum og leišir til spillingar. Hins vegar skiptir mįli hvernig stašiš er aš žvķ aš bjóša kvótann upp.

Naušsynlegt er aš žetta sé śtfęrt žannig aš hagkvęmni ķ rekstri śtgerša rįši žvķ hverjir eigi mesta möguleika į aš fį kvótann en ekki ašgangur aš fjįrmagni. Möguleiki žarf aš vera į endurnżjun ķ greininni. Einnig žarf aš sjį til žess aš röskun verši sem minnst og kvótinn dreifist ešlilega um landiš. 

Tillaga aš uppbošskerfi fyrir kvóta

- Allur veiddur fiskur fari į fiskmarkaš til aš skapa višmišun um greišslur. Ķ žeim tilvikum žar sem erfitt er aš koma fiskinum inn į markašsgólf eins og t.d. hjį frystitogurum er hęgt aš miša viš mešal markašsverš žegar fiskur er veiddur.

- Allur kvótinn sé bošinn til sölu į uppboši til eins įrs ķ senn. Skilyrši sé sett um aš kvótinn sé nżttur innan 12 mįnaša.

- Śtgerš geri tilboš ķ įkvešiš magn af tiltekinni tegund meš žvķ aš bjóša įkvešna prósentu af aflaveršmęti sem fęst viš löndun į markaši. Kvótagjald sé greitt sé um leiš og fiskmarkašur greišir fyrir fisk eftir löndun.

- Heildarkvótanum yrši skipt nišur ķ nokkra potta eftir landshlutum žar sem byggt yrši į veišireynslu ķ landshluta. Meš žessu vęri gerš krafa um aš śtgeršarstašur og/eša löndunarstašur śtgeršar vęri ķ žeim landshluta sem kvótinn tilheyrir.

- Višskipti meš kvóta innan landshluta yršu leyfileg innan 12 mįnaša tķmabils sem kvótinn stendur.

- Kvóti sem śtgeršarašili nęr ekki aš nżta sé framseldur öšrum. Aš öšrum kosti greišir śtgerš kvótagjald eins og mešalverš į markaši segir til um. Ef ekki tekst aš framselja kvóta į sömu eša betri greišsluprósentu en upphaflega tilbošiš hljóšaši upp į, žarf upphaflegi śtgeršarašilinn aš standa skil į žvķ sem vantar upp į.

Rök fyrir tillögu 

Ašferšin er sanngjörn, skilar žjóšinni ešlilegum arši af aušlindinni, leišir til hagkvęmrar nżtingar į fiskimišum og lįgmarkar tilkostnaš viš veišar. Kerfiš er hlutlaust gagnvart śtgeršarašilum.

Hvati til brottkasts hverfur vegna žess aš greidd er prósenta af markašsveršmęti en ekki krónutala af hverju kķlói.

Rökin fyrir žvķ aš bjóša allan kvótann upp įrlega eru žau aš ekki er vitaš nema eitt įr fram ķ tķmann hversu mikiš er óhętt aš veiša af hverri tegund. Betri tilboš ęttu lķka aš fįst ķ kvótann žegar śtgerš žarf ekki aš taka tillit til óvissu um aflamagn langt fram ķ tķmann.

Landshlutaskipting kvótauppboša tryggir aš uppbošin leiša ekki til tilfęrslna į milli landshluta sem valda mikilli röskun eins og getur gerst ķ nśverandi kvótakerfi.

Greišsla kvótagjalds viš löndun žżšir aš ekki er žörf į fjįrmögnun kvótakaupa įšur en veišar hefjast. Žess vegna gętu duglegir sjómenn hafiš śtgerš meš žvķ aš leigja bįt į mešan žeir eru aš komast af staš.

Framseljanlegir kvótar eftir upphaflegt uppboš skapa naušsynlegan sveigjanleika. Śtgeršir hafa möguleika į višskiptum meš kvóta sķn į milli innan kvótaįrsins. Kanna mętti žann möguleika aš ķ staš žess aš allur kvótinn yrši bošinn upp einu sinni į įri, vęru uppboš t.d. įrsfjóršungsleg eša mįnašarleg žar sem 1/4 eša 1/12 hluti įrskvótans vęri bošinn upp ķ senn. 

Kvótagjald sem mišast viš prósentu af aflaveršmęti hefur žann kost aš įhętta af sveiflum ķ markašsverši hefur minni įhrif į afkomu śtgeršar en fast gjald per kg af fiski. Einnig hagnast bįšir ašilar, žaš er rķki og śtgerš ef markašsverš er hįtt.

 

Žar sem tilboš ķ kvóta felur ekki ķ sér śtgjöld ķ upphafi er tekiš į žvķ ķ tillögu hvernig fyrirbyggja žarf aš śtgeršir geri tilboš ķ meira magn af kvóta en žęr hafa raunveruleg not fyrir. Skilyrši um skil į greišsluprósentu ęttu aš fyrirbyggja aš gerš séu tilboš ķ mikiš magn af kvóta meš žaš ķ huga aš braska meš hann. Hugsanlega žyrfti einnig aš setja skilyrši um aš bįtar sem śtgerš hefur yfir aš rįša hafi nęgilega veišigetu til aš veiša magn sem bošiš er ķ.

 

Allt tal um aš sjįvarśtvegurinn geti ekki skipulagt sig ķ kvótauppbošskerfi er hręšsluįróšur. Fiskverkendur sem byggja į fiski frį fiskmörkušum kaupa fisk daglega į uppboši įn žess aš séš verši aš žaš valdi žeim vandręšum. Olķufélög kaupa olķu į markaši til aš dreifa og selja įn žess aš kvarta. 

 

Ljóst er aš žegar stórt hlutfall af kvóta į Ķslandsmišum veršur bošiš upp, mun kvótagjaldiš lękka mikiš frį žeim jašarveršum sem nś eru ķ gangi.

  

Höfundur er verkfręšingur og tölvunarfręšingur. Į yngri įrum tók hann žįtt ķ śtgerš og stundaši sjómennsku į minni bįtum.

 (birt ķ Morgunblašinu 28. maķ 2009) 

Meiri vatnsorka og kjarnorka, minni jaršefnabrennsla

Ķ nįnari fréttum af IPCC skżrslunni sbr. Morgunblašiš ķ dag er hvatt til aukinnar nżtingar vatnsorku og kjarnorku en dregiš verši śr nżtingu jaršefnaeldsneytis.

Ég bķš bara eftir žvķ aš sjį ķslenska umhverfisverndarsinna styšja aukna nżtingu vatnsorku.

Einnig veršur fróšlegt aš sjį hvort vestręnir umhverfisverndarsinnar taki ekki upp stušning viš aukna nżtingu kjarnorku.

Loks veršur veršur įhugavert aš sjį hvort Kķnverjar eru tilbśnir aš draga śr rafmagnsframleišslu meš kolaorkuverum. Žeir taka ķ notkun eitt slķkt nśna ķ hverri viku.


mbl.is Ban Ki-moon hvetur til stefnumótunar ķ loftslagsmįlum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband